apvaginti — apvãginti vksm. Niẽko ji̇̀s nepàėmė, o bùvo apvãgintas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apvaginimas — apvãginimas sm. (1) → apvaginti: Už apvãginimą nedovenosu Krš. Padavė į teismą už apvãginimą Pc. Kad aš tik netylėčia, tai tu už apvãginimą įkliūtum Gs. vaginimas; apvaginimas; išvaginimas … Dictionary of the Lithuanian Language
apvagyti — apvãgyti žr. apvaginti: Girtas apkulia, apvãgo motką Drsk. vagyti; apvagyti; užvagyti … Dictionary of the Lithuanian Language
išvaginti — išvãginti tr. Š, BŽ301, KŽ vagimi išvadinti (ppr. ne vieną kartą): Kiek ana iššaukė, kiek išvãgino: – Šieną pavogei! Užv. Tokia gėda prie visų žmonių!.. Begėdė, ėmė žmogų ir išvagino! V.Krėv. | refl. Š, KŽ: Išsivãgino, išsidirbo, o tretininkės … Dictionary of the Lithuanian Language
pavaginti — pavãginti tr. 1. NdŽ vagimi pavadinti: Pavãginau aš jįjį, t. y. vagimi vadinau J. 2. cur. pavogti 1: Kai jis moka ant vagystės, tepavãgina mun ožką Skdv. Šeimyna ir tarnai kaip griešija daiktų ir turtų savo gaspadorių nepriveizėdami –… … Dictionary of the Lithuanian Language
užvaginti — užvãginti tr. vagimi įtarti, palaikyti: Jis užvãgina mane, t. y. mane daro vagimi J. Baisu užvãgint, gal nekaltas Jnšk. Jau ponas norėjai mane užvãgint Šd. Aš negaliu dirbti ten, kur mane užvagina J.Paukš. vaginti; apvaginti; išvaginti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
